[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]


Trumpa Debian'o istorija
4 skyrius - Detali istorija


4.1 Laidos 0.x

Debian'as buvo pradėtas 1993 m. rugpjūtyje. Jį kurti pradėjo Prudue universiteto studentas Ianas Murdockas. Vienerius metus -- nuo 1994 m. lapkričio iki 1995 m. lapkričio, Debian'ą rėmė GNU projektas The Free Software Foundation - organizacija, įkurta Richardo Stallmano, ir susijusi su bendrąja viešąja licencija (GPL)(General Public License).

Laikotarpyje nuo 1993 m. rugpjūčio iki gruodžio buvo išleistos laidos nuo Debian 0.01 iki Debian 0.90. Ianas Murdockas rašė:

„Debian 0.91 laida buvo išleista 1994 m. sausio mėnesyje. Ji turėjo primityvią paketų sistemą, kuri leido naudotojams manipuliuoti paketais, bet ne daugiau (žinoma, neturėjo paketų priklausomybių ir panašių dalykų). Tuo metu prie Debian'o dirbo keli tuzinai žmonių, tačiau šią laidą į vieną visumą daugiausiai sudėjau aš pats. 0.91 laida buvo paskutinioji, atlikta tokiu būdu.

1994 metai pagrinde buvo išnaudoti Debian'o projekto perorganizavimui taip, kad kiti galėtų efektyviau padėti projektui, bei programos dpkg kūrimui (už tai didžia dalimi buvo atsakingas Ianas Jacksonas). Kiek aš pamenu, 1994 metais mes neišleidome viešų laidų, tačiau tam, kad nukreiptumėme procesą teisinga linkme, išleidome keletą vidinių laidų.

Debian 0.93 5-tos laidos išleidimas įvyko 1995 m. kovo men., ir tai buvo pirma „moderni“ Debian'o laida: dalyvavo daug daugiau kūrėjų (tačiau nepamenu tiksliai, kiek), kiekvienas prižiūrėjo savo paketus, ir dpkg buvo naudojamas visų šių paketų įdiegimui ir tvarkymui, po to, kai bazinė sistema būdavo įdiegta.

„Debian 0.93 6-tos laidos išleidimas įvyko 1995 m. lapkrityje, ir tai buvo paskutinioji a.out laida. 0.93R6 paketus prižiūrėjo apie šešiasdešimt kūrėjų (developers). Jei teisingai pamenu, šioje laidoje pirmą kartą pasirodė programa dselect.“

Ianas Murdockas taip pat pažymėjo, kad Debian 0.93R6 „... visuomet buvo mano mėgiamiausia Debian'o laida“, nors jis spėja, kad tai galbūt dėl jo galimybės turėti asmeninę įtaka, kadangi 1996 m. kovo mėn. jis nustojo aktyviai dirbti projekte. Tuo metu buvo ruošiamasi Debian 1.0 laidos išleidimui, kuri iš tikrųjų buvo išleista kaip Debian 1.1 laida, tam kad būtų išvengta nesusipratimų po to, kai CDROM gamintojas klaidingai pažymėjo dar neišleistą versiją kaip Debian 1.0. Šis incidentas įvedė „oficialių“ CDROM'ų sąvoką, kaip projekto būdą padėti prekiautojams išvengti šios rūšies klaidų.

1995 m. rugpjūtyje (tarp Debian 0.93R5 ir Debian 0.93R6 laidų), Hartmut Koptein pradėjo pirmąjį Debiana'o pritaikymą (port) Motorola m68k šeimai. Jis pranešė, kad „Daug, daug paketų buvo i386-orientuotų (little endian, -m486, -O6 ir viskas libc4 bibliotekai), ir tai buvo sunkus laikas ruošiant paradinę paketų bazę mano kompiuteryje (Atari Medusa 68040, 32 MHz). Po trijų mėnesių (1995 m. lapkrityje) aš įkėliau į archyvą 200 paketų iš 250 galimų, ir visi jie libc5 bibliotekai!“. Veliau jis, kartu su Vincent Renardias ir Martin Schulze pradėjo kitą pritaikymą, skirtą PowerPC šeimai.

Nuo to laiko, Debian'o projektas augo apimdamas keletą pritaikymų (ports) kitoms architektūroms, pritaikymą naujam (ne-Linux) branduoliui - GNU Hurd mikrobranduoliui, ir bent vieną variantą BSD branduoliui.

To laikotarpio projekto narys Bill Mitchell, atsimena apie Linux branduolį

„... mes pradėjome dirbti tarp 0.99r8 ir 0.99r15 laidų. Ilgą laiką aš galėjau sukompiliuoti branduolį greičiau nei per 30 minučių ant 20 Mhz 386 procesoriaus mašinos, ir taip pat galėjau įdiegti Debian'ą per tokį patį laiko tarpą į 10Mb disko vietos.

„... Aš prisimenu pradinę kūrėjų grupę, įskaitant Ianą Murdocką, mane patį, kitą Ianą, kurio pavardės neatmenu, Daną Quinlaną, ir dar keletą kitų žmonių, kurių vardų neatsimenu. Mattas Welshas buvo arba pradinės grupės narys, arba prisijungė prie jos gana anksti (jis palikęs projektą nuo to laiko). Kažkas suderino pašto konferenciją (mailing list) ir mes pradėjome veikti.

Kiek aš pamenu, mes nepradėjome nuo kažkokio plano, ir nepradėjome labai organizuotai sudarinėti bendro plano. Pačioje pradžioje, kiek pamenu, mes pradėjome rinkti gana atsitiktinį išeities tekstų paketų rinkinį. Po kurio laiko, mes sutelkėme dėmesį į dalykus, kurie kartu turėtų įeiti į distributyvo pagrindą: branduolį, apvalkalą (shell), update, getty, įvairias kitas programas ir failus, reikiamus sistemos paleidimui, ir į svarbiausių pagalbinių programų (utilities) rinkinį.“


4.1.1 Ankstyvoji Debian'o paketų sistema

Ankstyvojoje projekto stadijoje jo nariai nusprendė platinti tik išeities tekstų paketus. Kiekvienas paketas turėtų būti sudarytas iš pagrindinių autorių (upstream) išeities teksto ir debianizuoto patch failo, o naudotojas turėtų išarchyvuoti išeities tekstus, pritaikyti patch failus ir pats susikompiliuoti binarinius failus. Tačiau greitai jie suprato, kad tam tikra binarinių failų platinimo schema turėtų būti reikalinga. Ankstyviausias paketų įrankis, parašytas Iano Murdocko, ir pavadintas dpkg, sukūręs Debian'ui specifinį binarinių paketų formatą, ir šis įrankis galėjo būti naudojamas paketų išpakavimui ir jo failų įdiegimui.

Netrukus Ianas Jacksonas perėmė paketų įrankio kūrimą, pervadino jį dpkg-deb vardu, o jo naudojimo palengvinimui parašė front-end programą pavadindamas ją dpkg. Šis įrankis suteikė tokias šiandieninio Debian'o sistemos savybes, kaip priklausomybės (Dependencies) ir konfliktai (Conflicts). Šių įrankių sukurti paketai turėjo antraštę (header), kurioje buvo nurodyta paketą sukūrusio įrankio versija bei poslinkis iki tar programa sukurto archyvo, atskirto nuo antraštės tam tikra valdymo informacija.

Tuo metu tarp projekto narių užsimezgė diskusija -- kai kurie manė, kad specialaus Debian'o formato, sukurto su dpkg-deb, turėtų būti atsisakyta, ir reikėtų naudoti formatą sukuriamą programos ar pagalba. Po keleto peržiūrėtų failų formatų ir peržiūrėtų atitinkamų paketų tvarkymo įrankių, buvo pasirinktas ar formatas. Šio pakeitimo esminė vertybė ta, kad Debian'o paketą galima išpakuoti bet kurioje Unix tipo sistemoje, nenaudojant nepatikimų programų. Kitais žodžiais tariant, tik standartiniai įrankiai, egzistuojantys bet kurioje Unix sistemoje, tokie kaip 'ar' ir 'tar', yra reikalingi Debian'o paketo išpakavimui ir jo turinio analizei.


4.2 Laidos 1.x

Kuomet Ianas Murdockas paliko Debian'ą, jis paskyrė Bruce Perens sekančiu projekto vadovu. Pirmiausia Bruce susidomėjo Debian'u, kuomet jis bandė sukurti Linux distributyvo CD, vadinamą "Linux for Hams", kuris turėtų visą Linux programinę įranga naudingą radijo mėgėjų sporto operatoriams. Supratęs, kad šiam sumanymui įgyvendinti teks įdėti daug darbo tobulinant Debian'o bazinę sistemos dalį, Bruce atidėjo savo sumanymą ir aktyviai ėmėsi dirbti prie bazinės sistemos dalies ir atitinkamų įdiegimo įrankių, įskaitant ir pirmąjį Debian'o įdiegimo scenarijų (scripts) rinkinį (kartu su Ianu Murdocku), galų gale tapusiu tuo, ką mes šiandien vadiname Debian'o atstatymo diskeliu (Debian Rescue Floppy), kuris keletui Debian'o laidų buvo esminiu įdiegimo įrankių rinkinio komponentu.

Ianas Murdockas pareiškė:

„Bruce pasirinkimas mano įpėdiniu buvo natūralus, kadangi jis beveik metus laiko prižiūrėjo sistemos bazinę dalį, ir užpildydavo visas spragas tuo metu, kai aš galėjau skirti Debian'ui vis mažiau laiko.“

He initiated several important facets of the project, including coordinating the effort to produce the Debian Free Software Guidelines and the Debian Social Contract, and initiating an Open Hardware Project. During his time as Project Leader, Debian gained market share and a reputation as a platform for serious, technically-capable Linux users.

Bruce Perens taip pat organizacijos Software in the Public Interest, Inc. sukūrimo pradininkas. Pradžioje buvo numatyta, kad ši organizacija teisiškai galės priimti dotacijas skirtas Debian'ui, bet jos tikslai greitai išsiplėtė iki rėmimo laisvos programinės įrangos kūrimo projektų, neturinčių ryšio su Debian'o projektu.

Šiuo laikotarpiu buvo išleistos tokios Debian'o versijos:

Po 1.3 laidos buvo išleistos kelios tarpinės laidos, iš kurių paskutinioji buvo 1.3.1R6.

1998 m. sausyje Debian'o lyderio poste Bruce Perens pakeitė Ianas Jacksonas, kuris vadovavo projektui 2.0 laidos ruošimo laikotarpiu.


4.3 Laidos 2.x

Ianas Jacksonas tapo Debian'o projekto vadovu 1998 m. pradžioje, ir greitai po to buvo įtrauktas į organizacijos Software in the Public Interest komitetą, viceprezidento pareigose. Atleidus iždininką (Tim Sailer), prezidentą (Bruce Perens) ir sekretorių (Ian Murdock), jis tapo komiteto prezidentu, ir kartu buvo pasirinkti trys nauji nariai: Martin Schulze (viceprezidentas), Dale Scheetz (sekretorius) ir Nils Lohner (iždininkas).

Debian 2.0 (Hamm) laida išleista 1998 m. liepos mėnesyje. Intel i386 ir Motorola 68000 serijos architektūroms. Ši laida pažymėta perėjimu prie naujos C bibliotekų sistemos versijos (glibc2 arba istoriniais sumetimais - libc6). Laidos išleidimo metu projekte buvo virš 1500 paketų, prižiūrimų daugiau nei 400 Debian'o kūrėjų.

Wichertas Akkermanas pakeitė Ianą Jacksoną Debian'o projekto lyderio poste 1999 m. sausyje. Debian 2.1 laida buvo išleista 1999 m. kovo mėn. 9 d., pavėlavusi savaitę po to, kai paskutinę minutę iškilo kelios problemos.

Debian 2.1 (Slink) pasižymėjo oficialiu dviejų naujų architektūrų palaikymu: Alpha ir Sparc. X-Windows paketai šioje laidoje buvo žymiai perorganizuoti palyginus su ankstesniąja laida, taip pat 2.1 laida turėjo apt, sekančios kartos Debian'o paketų tvarkymo sąsają. Be to, ši Debian'o laida buvo pirmoji, kurios „Oficialiam Debian'o CD rinkiniui“ reikėjo 2-jų CD-ROM'ų; distributyvas talpino apie 2250 paketų.

1999 m. balandyje, kuomet Corel pranešė apie savo ketinimus išleisti Linux distributyvą paremtą Debian'u ir naudojantį KDE grupės sukurtą grafinę aplinką, Corel Corporation ir K Desktop Project suformavo aljansą su Debian'u. Per sekančius pavasario ir vasaros mėnesius pasirodė naujas, paremtas Debian'u, distributyvas Storm Linux, ir Debian'o projektas pasirinko naują logo, kuris naudojamas pažymėti abiem, ir oficialiai Debian'o sankcionuotai medžiagai, tokiai kaip CD-ROM ar oficialus projekto tinklapis, ir neoficialus logo, naudojamas Debian'ą mininčiai arba iš jo kilusiai medžiagai pažymėti.

Taip pat tuo metu pradėtas naujas, unikalus Debian'o pritaikymas (port) Hurd. Tai yra pirmas pritaikymas ne Linux branduoliui, vietoje jo naudojant GNU Hurd, GNU Mach mikrobranduolio versiją.

Debian 2.2 (Potato) laida išleista 2000 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Intel i386, Motorola 68000 serijos, alpha, SUN Sparc, PowerPC ir ARM architektūroms. Tai buvo pirmoji laida turinti PowerPC ir ARM pritaikymus. Išleidimo metu buvo virš 3900 binarinių paketų ir virš 2600 išeities tekstų paketų, prižiūrimų daugiau nei 450-ties Debian'o kūrėjų.

An interesting fact about Debian 2.2 is that it showed how an free software effort could lead to a modern operating system despite all the issues around it. This was studied[1] thoroughly by a group of interested people in an article called Counting potatoes quoting from this article:

„[...] mes naudojam A. Wheeler'io sloccount sistemą Debian'o 2.2 (aka potato) išeities teksto fiziniam eilučių (source lines of code (SLOC)) skaičiui nustatyti. Mes rodome, kad Debian'as 2.2 apima virš 55,000,000 fizinių SLOC (beveik dvigubai daugiau, nei Red Hat 7.1, išleistas apie 8-nis mėnesius vėliau), tuo parodydami, kad Debian'o kūrimo modelis (paremtas didelės grupės savanorišku kūrėjų, pasklidusių po visą pasaulį, darbu) yra ne mažiau veiksnus, nei kiti kūrimo modeliai [...] Tai taip pat rodo, kad jei Debian'as naudotų tradicinius nuosavybinius metodus, COCOMO modelio apskaičiavimais, Debian'o 2.2 kūrimas kainuotų netoli 1.9 milijardų JAV dolerių. Šalia to, mes siūlome distributyve naudojamų programavimo kalbų (C kiekis sudaro apie 70%, C++ apie 10%, LISP ir Shell apie 5%, ir toliau seka daug kitų) ir didžiausių paketų (Mozilla, Linux branduolys, PM3, XFree86, ir t.t.) analizę.“


4.4 Laidos 3.x

Prieš pradedant ruošti woody išleidimui, ftp-master archyvo sistemoje turėjo būti padarytas pakeitimas. Paketų klanai (pools), kurie įteisino specialios paskirties distributyvus, tokius kaip „Testing“ distributyvas, pirmą kartą buvo aktyvuoti ftp-master archyve 2000 m. gruodžio viduryje. Paketo klanas (pool) yra tiesiog konkretaus paketo skirtingų versijų rinkinys, iš kurio daugelis distributyvų (dabartiniu metu experimental, unstable, testing, ir stable) gali išsitraukti paketus, kurie yra įtraukti į to distributyvo Packages failą.

Tuo paču metu buvo įvestas naujas testing distributyvas. Pagrindinai paketai iš unstable, kurie laikomi jau stabiliais, perkeliami į testing šaką (po kelių savaičių periodo). Šio įvedimo tikslas buvo sumažinti sustabdymo (freeze) laiką ir suteikti projektui galimybę ruošti naują laidą bet kuriuo metu.

Tuo metu kai kurios kompanijos, platinančios modifikuotą Debian'o versiją, užsidarė. Corel pardavė savo Linux skyrių 2001 m. pirmame ketvirtyje, Stormix paskelbė apie bankrotą 2001 m. sausio 17 d., o Progeny liovėsi kurti savo distributyvą 2001 m. spalio mėn. 1d.

Stabdymas (freeze) dėl pasiruošimo naujai laidai prasidėjo 2001 m. liepos mėn. 1 d. Tačiau projektas užtruko truputį ilgiau nei metus, kol išleido naują laidą, dėl problemų įkelties diskeliuose (boot-floppies), ryšium su kriptografijos programinės įrangos įvedimu į archyvo 'main' šaką ir dėl pasikeitimų esamoje arcitektūroje (incoming archyvas ir saugumo architektūra). Vis dėlto per tą laikotarpį stabili laida (Debian 2.2) buvo pataisyta net septynis kartus, ir du projekto lyderiai buvo išrinkti: Ben Collins (2001 m.) ir Bdale Garbee. Taip pat darbas daugelyje sričių, neskaitant Debian'o paketų darymo, išliko augantis, įskaitant internacionalizavimą, Debian'o web tinklapiai (virš tūkstančio web puslapių) buvo išversti į virš 20 skirtingų kalbų, ir sekančios laidos įdiegimas buvo paruoštas 23 kalbomis. Du vidiniai projektai: Debian Junior (vaikams) ir Debian Med (medicinos praktikai ir mokslui) pradėti woody laidos ruošimo laikotarpiu, aprūpinant projektą skirtingais dėmesio centrais tam, kad padarytų Debian'ą tinkamu šiems uždaviniams.

Darbai prie Debian'o nesustabdė kūrėjų nuo kasmetinio susitikimo, vadinamo Debconf organizavimo. Pirmasis susitikimas, vykęs nuo liepos mėn. 2 d. iki 5 d. kartu su Libre Software susitikimu (LSM) Bordeaux'e (Prancūzija), surinko apie keturiasdešimt Debian'o kūrėjų. Antroji konferencija įvyko 2002 m. liepos mėn. 5 d. Toronte (Kanada), ir susirinko virš aštuoniasdešimt dalyvių.

Debian 3.0 (woody) laida išleista 2002 m. liepos mėn. 19 d. Intel i386, Motorola 68000 serjos, alpha, SUN Sparc, PowerPC, ARM, HP PA-RISC, IA-64, MIPS, MIPS (DEC) ir IBM s/390 architektūroms. Tai pirmoji laida turinti HP PA-RISC, IA-64, MIPS, MIPS (DEC) ir IBM s/390 pritaikymus. Išleidimo metu buvo apie 8500 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau virš devynių šimtų Debian'o kūrėjų. Ji tapo pirmąja laida platinama ne tik CD-ROM laikmenose, bet ir DVD informacijos nešėjais.

Iki sekančios laidos įvyko kasmetinis susitikimas - Oslo mieste nuo 2003 m. liepos 18 d. iki liepos 20 d. vyko ketvirtoji konferencija Debconf, kurioje dalyvavo virš šimto dvidešimt dalyvių. Prieš konferenciją, nuo liepos 12 d. iki liepos 17 d. vyko Debcamp renginys. Penktoji konferencija vyko nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki birželio 2 d. Brazilijos mieste Porto Alegre. Joje dalyvavo virš šimto šešiasdešimt dalyvių, iš dvidešimt šešių skirtingų šalių.

Debian 3.1 (sarge) laida buvo išleista 2005 m. birželio 6 d. toms pačioms architektūroms kaip ir woody, nors neoficialus AMD64 architektūros palaikymas buvo išleistas tuo pačiu metu naudojantis projektų prieglobos infrastruktūra http://alioth.debian.org serveryje. Šioje laidoje buvo apie 15.000 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau nei tūkstančio penkių šimtų Debian'o kūrėjų.

Šioje sarge laidoje buvo daug svarbių pakeitimų, ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl taip ilgai truko distributyvo „užšaldymas“ ir išleidimas. Šioje laidoje buvo atnaujinta ne tik virš 73% programinės įrangos, tiektos ankstesnėje versijoje, bet ji taip pat talpino daug daugiau programinės įrangos, nei ankstesnės laidos. Tai beveik padvigubino jos dydį 9.000 naujų paketų, įskaitant OpenOffice rinkinį, interneto naršyklę Firefox ir e-pašto klientą Thunderbird.

Ši laida buvo tiekiama su 2.4 ir 2.6 serijų Linux branduoliais, XFree86 4.3, GNOME 2.8, KDE 3.3 ir su visiškai nauju įdiegikliu. Šis naujasis įdiegiklis, pakeitęs įkelties diskelius (boot-floppies), sukurtas moduliniu principu, teikė daug pažangesnį įdiegimą (su RAID, XFS ir LVM palaikymu), įskaitant aparatinės įrangos nustatymą ir darantis visų architektūrų įdiegimą lengvesniu naujiems naudotojams. Kartu įdiegimo sistema didžiavosi pilnu internacionalizavimo palaikymu, nes programa buvo išversta beveik į keturiasdešimt kalbų. Įdiegiklį palaikanti dokumentacija - įdiegimo vadovas ir laidos pastabos (release notes) buvo pateiktos šioje laidoje atitinkamai dešimčia ir penkiolika skirtingų kalbų.

Ši laida laida apjungė Debian-Edu/Skolelinux, Debian-Med ir Debian-Accessibility subprojektų pastangas, kurios išplėtė mokomųjų programų skaičių, medicininės paskirties programų ir taip pat paketų, sukurtų specialiai žmonėms su negalia, skaičių.

Šeštoji Debconf konferencija įvyko Espoo mieste, Suomijoje, 2005 m. liepos 10...17 dienomis, dalyvaujant daugiau kaip trims šimtams dalyvių. Šios konferencijos videos galite rasti internete.

Septintoji Debconf konferencija įvyko Meksikoje, Oaxtepec mieste. Ji vyko nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki gegužės 22 d., dalyvaujant apie dviems šimtams dalyvių. Šios konferencijos Video ir nuotraukosyra prieinamos internete.


4.5 Laidos 4.x

Debian 4.0 (etch) laida išleista 2007 m. balandžio mėn. 8 d. tam pačiam architektūrų skaičiui kaip ir sarge. Ji įtraukė AMD64 pritaikymą (port), bet išmetė m68k. Tačiau m68k pritaikymas buvo dar paliktas unstable distributyve. Joje buvo apie 18.200 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau nei tūkstančio trisdešimties Debian'o kūrėjų.


4.6 Laidos 5.x

Debian 5.0 (lenny) was released February 14th, 2009 for one more architecture than its predecessor, etch. This included the port for newer ARM processors. As with the previous release, support for the m68k architecture was still available in unstable. There were around 23,000 binary packages (built from over 12,000 source packages) maintained by more than one thousand and ten Debian developers.

Aštuntoji Debconf konferencija įvyko vyko Edinburge, Škotijoje, 2007 m. birželio mėn. nuo 17 iki 23 dienos, dalyvaujant virš keturių šimtų dalyvių. Šios konferencijos video ir nuotraukos yra prieinamos internete.

The ninth Debconf was held in Mar de Plata, Argentina, from August 10th to 16th, 2008 with over two hundred participants. Videos and pictures from this conference are available online.

Dešimtoji Debconf konferencija vyko Ispanijoje, Caceres miete, nuo 2009 m. liepos mėn. 23...30 dienomis, dalyvaujant virš dviejų šimtų dalyvių. Šios konferencijos video ir nuotraukos yra prieinamos internete

Vienuoliktoji Debconf konferencija įvyko vyko Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2010 m. rugpjūčio mėn. 1..7 dienomis, dalyvaujant virš 200 žmonių įskaitant Debian'o lūrėjus (developers), paketų prižiūrėtojus (maintainers) ir naudotojus, susirinkusius Kolumbijos universiteto miestelyje. Šios konferencijos video ir nuotraukos yra prieinamos internete.


4.7 The 6.x Releases

Debian 6.0 (squeeze) was released February 6th, 2011.

After the project decided, the 29th of July 2009, to adopt time-based releases so that new releases would be published the first half of every even year. Squeeze was the a one-time exception to the two-year policy in order to get into the new time schedule.

This policy was adopted in order to provide better predictability of releases for users of the Debian distribution, and also allow Debian developers to do better long-term planning. A two-year release cycle provided more time for disruptive changes, reducing inconveniences caused for users. Having predictable freezes was expected also to reduce overall freeze time.

However, even though the freeze was expected in December 2009, the frozen announcement came in August 2010, coinciding with the celebration of the 10th annual Debconf meeting in New York.

New features include:

Many packages started using a new source package format based on quilt. This new format, called "3.0 (quilt)" for non-native packages, separates Debian patches from the distributed source code. A new format, "3.0 (native)", was also introduced for native packages. New features in these formats include support for multiple upstream tarballs, support for bzip2 and lzma compressed tarballs and the inclusion of binary files.

The twelfth Debconf was held in Banja Luka, Republic of Srpska, Bosnia and Herzegovina, from 24 to 30 July 2011, with Debcamp preceeding it from 17 to 23 July.

The thirteenth Debconf was held in Managua, Nicaragua, from 8 to 14 July 2012, with Debcamp preceeding it from 1 to 6 July, and a Debian Day on 7 July.


4.8 The 7.x Releases

Debian 7.0 (wheezy) was released May 4th, 2013. This new version of Debian included various interesting features such as multiarch support, several specific tools to deploy private clouds, an improved installer, and a complete set of multimedia codecs and front-ends which removed the need for third-party repositories.

During the Debian Conference DebConf11, in july 2011, the "multiarch support" was introduced. This feature was a release goal for this release. Multiarch is a radical rethinking of the filesystem hierarchy with respect to library and header paths, to make programs and libraries of different hardware architectures easily installable in parallel on the very same system. This allows user to install packages from multiple architectures on the same machine. This is useful in various ways, but the most common is installing both 64 and 32-bit software on the same machine and having dependencies correctly resolved automatically. This feature is described extensively in the Multiarch manual.

The installation process was greatly improved. The system could be installed using software speech, above all by visually impaired people who do not use a Braille device. Thanks to the combined efforts of a huge number of translators, the installation system was available in 73 languages, and more than a dozen of them were available for speech synthesis too. In addition, for the first time, Debian supported installation and booting using UEFI for new 64-bit PCs, although there was no support for Secure Boot yet.

Other new features and updated software packages included:

For more information on the new features introduced in this release, see the What's new in Debian 7.0 chapter of Wheezy Release Notes.


4.9 Svarbūs įvykiai


4.9.1 2000 m. liepa: mirė Joel Klecker

2000 m. liepos mėn. 11 d. Joel Klecker, kuris taip pat žinomas kaip Espy, iškeliavo iš šio pasaulio būdamas 21 metų amžiaus. Ne vienas, kuris matė 'Espy' #mklinux kanale, Debian'o pašto konferencijose ar kanaluose, žinojo kad šis jaunas vyras kentėjo nuo progresuojančios raumenų distrofijos. Dauguma žmonių žinojo jį tik kaip „Debian'o glibc ir powerpc vaikiną“ ir neturėjo supratimo kaip sunkiai Joel kovoja. Nors ir fiziškai išsekintas, jis dalinosi savo dideliu protu su kitais.

Mes ilgėsimės Joel Klecker (taip pat žinomo kaip Espy).


4.9.2 2000 m. spalis: paketų klanų (Package Pools) įgyvendinimas

James Troup pranešė kad jis dirba prie archyvų tvarkymo įrankių perdarymo ir perėjimo prie paketų klanų (pools). Nuo šios datos, failai yra saugomi kataloge pavadintame atitinkamai su išeities teksto vardu, ir šie katalogai yra pool kataloge. Kataloge dists bus tik failai Packages, kuriuose yra nuorodos į pool katalogą. Tai supaprastina distributyvų, tokių kaip testing ir unstable persidengimą. Archyvai taip pat tampa valdomi per duomenų bazę, naudojant PostgreSQL, kas taip pat pagreitina paiešką.

This concept of managing Debian's archives sort of like a package cache was first introduced by Bdale Garbee in this email to the debian-devel list in May of 1998.


4.9.3 2001 m. kovas: mirė Christopher Rutter

2001 m. kovo mėn. 1 d. Christopher Matthew Rutter (taip pat žinomas kaip cmr) žuvo būdamas 19 metų nuo automobilio smūgio. Christopheris buvo jaunas ir gerai žinomas Debian'o projekto narys, padėjęs daryti ARM pritaikymą (port). Svetainė buildd.debian.org yra dedikuota jo atminimui.

Mes pasigesime Chris Rutter.


4.9.4 2001 m. kovas: mirė Fabrizio Polacco

2001 m. kovo mėn. 28 d. po ilgos ligos mirė Fabrizio Polacco. Debian'o projektas gerbė jo gerą darbą ir tvirtą pasišventimą Debian'ui ir laisvai programinei įrangai. Fabrizio indėlis nebus užmirštas ir kiti kūrėjai seks jo pėdomis ir tęs jo darbą.

Mes pasigesime Fabrizio Polacco.


4.9.5 2002 m. liepa: mirė Martin Butterweck

2002 m. liepos mėn. 21 d. po kovos su leukemija mirė Martinas Butterweck (taip pat žinomas kaip blendi). Martinas buvo jaunas, nesenai prisijungęs, Debian'o projekto narys.

Mes pasigesime Martino Butterweck.


4.9.6 2002 m. lapkritis: sudegė Debian'o serveris

2002 m. lapkričio mėn. 20 d. apie 08:00 CET, Twente universiteto Tinklo operacijų centre (Network Operations Center (NOC)) kilo gaisras. Pastatas sudegė iki pamatų. Gaisrininkai prarado betkokią viltį išgelbėti serverių zoną. Be kitų dalykų čia buvo satie.debian.org serveris, kuris talpino abu, security ir non-US archyvus, o taip pat naujų paketų prižiūrėtojų (new-maintainer (nm)) ir kokybės užtikrinimo (quality assurance (qa)) duomenų bazes. Debian'as atstatė šias tarnybas klecker kompiuteryje, kuris nesenai buvo perkeltas iš JAV į Olandiją.


4.9.7 2004 m. gegužis: mirė Manuel Estrada Sainz ir Andrés García Solier

Gegužės mėn. 9 d. Manuel Estrada Sainz (ranty) ir Andrés García Solier (ErConde), grįždami iš laisvos programinės įrangos konferencijos, vykusios Valencijoje (Ispanija), žuvo tragiško automobilio avarijos metu.

Mes pasigesime Manuel Estrada Sainz ir Andrés García Solier.


4.9.8 2005 m. liepa: mirė Jens Schmalzing

Liepos 30 d. Jens Schmalzing (jensen) žuvo tragiško įvykio jo darbo vietoje metu Miunchene, Vokietijoje. Jis buvo susietas su Debian'u kaip keleto paketų prižiūrėtojas, kaip PowerPC pritaikymo šalininkas, kaip branduolio komandos narys, ir buvo svarbus asmuo pervedant PowerPC branduolio paketą į versiją 2.6. Jis taip pat prižiūrėjo Mac-on-Linux emuliatorių ir jo branduolio modulius, padėjo įdiegiklio kūrime ir Miuncheno vietinės veiklos reikaluose.

Mes pasigesime Jens Schmalzing.


4.9.9 2008 m. gruodis: mirė Thiemo Seufer

Gruodžio 26 d. Thiemo Seufer (ths) žuvo automobilio avarijoje. Jis buvo pagrindinis MIPS ir MIPSEL pritaikymų prižiūrėtojas, o taip pat prisidėjo prie Debian įdiegiklio kūrimo gerokai prieš tai, kol jis tapo oficialiu kūrėju (Debian Developer) 2004 metais. Kaip QEMU komandos narys jis parašė didžiąją dalį MIPS emuliavimo sluoksnio.

Mes pasigesime Thiemo Seufer.


4.9.10 August 2010: Frans Pop died

Frans Pop (fjp) died on August 20th. Frans was involved in Debian as a maintainer of several packages, a supporter of the S/390 port, and one of the most involved members of the Debian Installer team. He was a Debian listmaster, editor and release manager of the Installation Guide and the release notes, as well as a Dutch translator.

Frans Pop will be missed.


4.10 Kas toliau?

The Debian Project continues to work on the unstable distribution (codenamed sid, after the evil and "unstable" kid next door from the Toy Story 1 who should never be let out into the world). Sid is the permanent name for the unstable distribution and is always 'Still In Development'. Most new or updated packages are uploaded into this distribution.

The testing release is intended to become the next stable release and is currently codenamed jessie.


[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]


Trumpa Debian'o istorija

2.19 (last revised 4th May 2013)

Debian'o dokumentacijos grupė debian-doc@lists.debian.org